Akademinis sąžiningumas arba pakalbėkim apie nusirašinėjimą

Šiandien susilaukiau kelių pastebėjimų, susijusių su akademiniu sąžiningumu. Matau reikalą pakalbėti plačiau apie tai.

Pradėsiu nuo kelių tezių:

Iš VU studijų nuostatų:
7.4. Studentas (klausytojas) pašalinamas [iš universiteto - red. past.]:
7.4.2. dėl nesąžiningumo studijų rezultatų vertinimo metu;

Studentų atstovybė pirma atstovauja sąžiningų studentų interesams.

Vienas iš VU SA vykdomų projektų - akademinio sąžiningumo skatinimas, kuris vykdomas įvairiais būdais.
Ne vienas, su kuriuo kalbėjau, sako, kad viskas daroma "ne iš tos pusės", kad pirma reikia sutvarkyti studijų programas, dėstomus dalykus, dėstytojus išmokyti dėstyti ir tt. Sutinku, iš dalies, bet tik labai IŠ DALIES tai yra tiesa.
Viską reikia daryti išsyk - tiek mažinti nusirašinėjimą, tiek keisti dėstymo kokybę. Tačiau esmė labai paprasta - vieno be kito padaryti neįmanoma, čia yra tiesiog Sizifo darbas. Pirmąjį įgyvendinti mažesniais resursais yra lengviau - yra stebėtojų programa ir pan. Antrojo vienas ar keli žmonės lengvai pakeisti negali.

Labai dažnas pasakymas (citatų tekstas necenzūruotas) - "Tai blyn, ką mes kalti, kad dėstytojas nemoka dėstyti, nieko neaišku, o dabar per sesiją dėl to turėsime kentėti, jei bus stebėtojai", arba "visada visi nusirašinėjo, kodėl mes dabar turime nustoti tai daryti?", arba "nu blyn, dabar nenusirašius kris visų studentų balai, visi turės mokėti už mokslą, kai kurie rizikuoja netekti vietų institutuose ar katedrose, taigi tragedija... Geriau nusirašyti..." aš pasakysiu paprastai - boo hoo, universitetas - nebe ta vieta, kur viskas yra padaroma už studentus, čia nebus kaip darželyje, kad kokia rūpestinga ranka vos ne užpakaliuką nuvalys, pasirūpins, kad viskas būtų gerai - su daug laisvių ir galimybiu ateina ir atsakomybė. Nereikia (netgi negalima) sėdėti visą semestrą užsispaudus ir tyliai kęsti, kad nėra konspektų, neaiškiai dėsto, išvis nemoka dėstyt, o paskui tikėtis, kad galbūt per egzaminą pavyks praslysti. Reikia eiti ir REIKALAUTI konspektų ar literatūros, klausti, kas neaišku, prašyti pavyzdžių, blogų blogiausiai - eiti skųstis į Studentų atstovybę ar administraciją. Vienam žmogui paprašius konspektų ar daugiau pavyzdžių, dėstytojas veikiausiai nusišypsos ir nieko nepadarys, BET, kai prašo (reikalauja) VISI arba bent dauguma studentų, jis neturės kur dėtis. Tas pats ir pratyboms bei laboratoriniams galioja.

Taip pat, visiškai tas pats yra su skundais - vieno žmogaus skundas nieko nereiškia, bet jei skundžiasi daugiau studentų, o jei - visas kursas - bet kokį leviataną galima "patraukti" nuo dėstymo - tereikia nesėdėti rankučių sudėjus tikintis, kad kažkam spragtelėjus pirštukais viskas pasidarytų puiku.

Tas pats ir su studijų pasitenkinimo apklausom - būkit geri, pildykit jas detaliai ir visas, kuo tiksliau - apklausų pagalba galima velniškai daug padaryti.

Neverta skųstis dėl prastos studijų kokybės, jei patys vardan jų gerinimo neįdedam pastangų... O bandant, bendrom jėgom, galim bet kokius kalnus nuversti, pasistenkime :)